Velniukai su statinaitėmis
| Velniukai su statinaitėmis |
|---|
| Lietuvių mitologinė sakmė |
Vienas žmogus turėjo gyvulių. Tuos gyvulius ganydavo jo paties vaikai prie Šatrijos kalno. Vieną kartą vaikai ganė gyvulius ant paties kalno ir nė matyt nepamatė, kaip iš kažkur išlindo kiti trys vaikai, nepanašūs į žmones. Piemenukai manė, kad tai kokie nepažįstami vaikai, ir ėmė su jais žaisti.
Kartą vakare vaikai paklausė savo tėvą:
– Tėveli, pasakyk, kas iš kalno išlenda nepanašūs į žmones ir žaidžia su mumis kartu?
Tėvas liepė pažiūrėti jiems į nosis. Jei nosys bus be skylių, tai bus velniukai.
Kitą dieną vaikai nuginė prie kalno gyvulius ir gano. Žiūri – vėl iš kalno išlindo tie patys trys vaikai su statinaitėmis rankose. Mato vaikai – nosys be skylučių. Parginė gyvulius namo, pasakė tėvui, ką matė.
– Tai yra velniukai, – pasakė tėvas.
Vaikai pasakė, kad velniukai turėję su savim kažkokias nedideles statinaites.
– Statinaitėse yra auksas, – pasakė tėvas. – Statinaites reikia kaip nors iš jų paimti.
Kai vaikai vėl nuginė gyvulius prie kalno, vėl išlindo tie patys velniukai, bet jau dervuoti, su ragais ir uodegomis. Vaikai išsigando ir, nepaėmę tų statinaičių, parbėgo namo.