(Rūpestis padidint ūgio neįstengia)

(Rūpestis padidint ūgio neįstengia) Vytautas Mačernis
Eilėraštis parašytas 1943 m. spalio 13 d. Šarnelėje.

Rūpestis padidint ūgio neįstengia.
Sielvartas iš naujo atveria žaizdas,
Nuo likimo bėgantis jo neišvengia,
Laimės ieškantis negali jos atrast.

Skrenda metai ir kaip paukščiai
Meta plunksnas – žmones nebūtin.
Pačiame gyvenimo ir laimės aukšty
Nejauku pažvelgt žemyn.

Tapsmas amžinas, bet tampantieji
Būna momentui tiktai, –
Kaip negrįžta nutekėję
Kartą upėm vandenai.

Tu, žmogau, gyvenimo išsilgęs
Amžino, – neamžinas esi.
Veltui mirštančiųjų burną vilgys
Amžinybės pasaka graži.

Tęst gyvenimą be galo
Vien tik noras nepadės,
Kartą sąnariai atšalę
Nesušils prie įgeidžių ugnies.

Tau suprast, žmogau, beliko,
Jei suprasti dar gali:
Kad praeinantys dalykai
Turi prasmę amžiną būty.

Kad pati būtis beprasmė,
Nenaudinga niekam apskritai –
Šitą gal vėliau suprasme
Mes, praeinančio gyvenimo draugai.