1323 m. gegužės 26 d. Gedimino laiškas Liubeko, Rostoko, Zundo, Greifsvaldo, Štetino ir Gotlando piliečiams

Iš Vikišaltiniai.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Gediminas, dievo malone lietuvių ir rusų karalius, Žemgalijos valdovas ir kunigaikštis, gerbiamiems vyrams, rūpestingiems ir garbingiems Liubeko, Rostoko, Zundo, Greifsvaldo, Štetino ir Gotlando [miestų] reikalų valdytojams, tarėjams ir piliečiams, pirkliams ir bet kokios padėties amatininkams [siunčia] pasveikinimą ir savo karališką malonę bei palankumą.

Kadangi visos karalystės, iš kurių vieną mes valdome, yra pavaldžios dangaus karaliui Jėzui Kristui tokiu būdu, kaip forma materijai, o vergas namams, tai, nors iš visų karalių esame menkiausias [svetur], tačiau dievo apvaizda didžiausias savajame krašte, kur turime galią duoti nurodymus ir įsakinėti, pasmerkti ir pasigailėti, uždaryti ir atverti.

Pagaliau jus jau perėjote per mūsų sienas be jokio tikrinimo, kad aplankytumėte Naugardą, Pskovą; visa tai jums leidome dėl būsimosios naudos.

Dabar jūs pamatėte ir savo ausimis diena iš dienos girdite, kokios naudos jūs visi netekote. Mūsų senoliai siuntė jums savo pasiuntinius ir laiškus, atvėrė jums savo kraštą, [tačiau] niekas iš jūsų neatvyko, net nė šuo iš jūsų pusės su padėka neatsiliepė dėl tų pasiūlymų.

Tenegąsdina jus tai, kas anksčiau buvo rašyta. Jei jie [senoliai] vieną dalyką prižadėjo, tai mes, dievui laiminant, dvigubai padarysime ir dar daugiau, nes mes pasiuntėme mūsų laišką mūsų tėvui, šventajam viešpačiui popiežiui dėl susivienijimo su dievo bažnyčia ir su neapsakomu nekantrumu laukiame jo pasiuntinių atvykimo; jų saugiu buvimu pas mus rūpintis esame mes raštu prižadėję.

Todėl, rūpindamiesi savimi pačiais, siųskite mums iš savo visų kraštų aukštus pasiuntinius, teisingus ir pasitikėjimo vertus vyrus; mes, be savo parašo ir be šio savo laiško, sutvirtinto mūsų karališkuoju antspaudu, - be visa to, iš kilmingai prižadame jums visiems, kad nustatysime tokią tarpusavio taiką, apie kokią krikščionys niekados nė negalvojo.

Vyskupų, kunigų, dominikonų ir pranciškonų ordino vienuolių tokių prisikviesime, kurių gyvenimas girtinas ir doras, [tačiau] nepageidaujame atėjimo tokių, kurie iš vienuolyno padaro plėšikų prieglobstį ir pardavinėja aukas, žalodami [savo] sielas, ir iš kur išeina mokyti plėšikėliai ir [žmonės], kurie žudo dvasininkus; patariame kiekvienam valdovui pasisaugoti tokių vienuolių.

Taip pat, be visa to, [ką suteikė] mūsų pirmtakai, jau šiuo savo

raštu skelbiame, jog mūsų žemė karališka malone yra laisva [nuo mokesčių], nuo muitų ir kelio prievolių visiems pirkliams, riteriams, vasalams; juos aprūpinsiu pajamomis-kiekvieną pagal jo padėtį; [tai suteiksiu] bet kokios padėties amatininkams, būtent, meistrams, kurpiams, račiams, akmenskaldžiams, druskininkams, malūnininkams, sidabrakaliams, svaidomųjų prietaisų gamintojams, žvejams ir [kitiems] bet kokios padėties; tegu jie atvyksta [į mūsų žemę] su vaikais, žmonomis ir galvijais, tegu ateina ir išeina pagal savo norą visiškai be jokio trukdymo; tai šiuo savo laišku užtikrindami, prižadame, kad jie bus saugūs ir neliečiami jokių neteisėtų mano pavaldinių pretenzijų.

Žemdirbiams, norintiems atvykti į mūsų karalystę ir čia pasilikti, duodame [žemę] bei suteikiame [privilegiją] dešimt metų [ją] dirbti laisvai ir be mokesčių, o pusę to laiko tebūna jie atleisti nuo bet kokios karališkos prievolės; minėtam terminui praėjus, priklausomai nuo žemės derlingumo, jie duos dešimtinę, kaip ir kitose karalystėse bei tautose paprastai jie duodavo, tačiau su tokiu [skirtumu], kad mūsuose grūdas bus gausesnis, negu paprastai yra kitose karalystėse.

Tie visi žmonės tesinaudoja Rygos miesto civiline teise, jei pasui nebus geriau sumanyta išmintingųjų tarybos.

Tuo tikslu, kad jūs mažiau abejotumėte dėl saugumo ir labiau pasitikėtumėte, [pranešame], jog esame pastatę dvi pranciškonų bažnyčias: vieną mūsų karališkajame mieste, vardu Vilnius, ir antrą Naugarduke, o trečią dominikonų, kad kiekvienas pagal savo apeigas galėtų garbinti dievą.

Taigi, kad šių mūsų privilegijų suteikimas pasiliktų nekintamas ir tvirtas, liepėme surašyti šį raštą ir sutvirtinti jį, nurodydami prikabinti mūsų antspaudą, nes jūs, žinodami, jog tą patį antspaudą pasiuntėme mūsų viešpačiui ir šventajam, tėvui, [tikėsite], jog ir tai, ką jam laiške parašėme, viską išlaikysime.

Šio antspaudo niekintojus šiuo savo laišku pasmerkiame kaip biaurius tikėjimo ardytojus, eretikus, melagius ir jokios garbės neturinčius žmones.

Per viešpaties Mazovijos kunigaikščio Boleslavo kunigaikštystę galės kiekvienas saugiai atvykti į mano valdomą žemę.

Duota Vilniuje 1323 viešpaties metais, pačioje Kristaus kūno dienoje.

Laišką, kai jis bus perskaitytas viename mieste, prašome nurašyti ir su vienuolių ir kitų vertų pasitikėjimo vyrų patvirtinimu nedelsiant pasiųsti į kitą, kad mūsų pageidavimas būtų paskelbtas visiems.

Būkite sveiki.


Nuorodos[keisti]