Akmuo rogėse
| Akmuo rogėse |
|---|
| Lietuvių mitologinė sakmė |
Čia, Tauručionyse, buvo tokie mano dėdės Savickai. Tai jis važinėjo Merkinėn su kaimynu, su Marcinsku. Ir va atvažiavę, kaip dabar, Pakrikštės kalniukan važiuoja – kad guli avinas, bet didelis, bliauna. Tai jie sako:
– Žmogus kur pirkęs vežės, ir iššoko. Dėkimės rogėsna sau.
Jie dviese išlipo, įkėlė į roges.
Parvažiuoja namo, įėjo pirkion ir liepia vaikam eiti iškinkyti arklį ir, kas yra rogėse, išimt ir įnešt tvartan. Tie išeina, pažiūri – kad rogėse nieko nėra, tik didžiausias akmuo. Jie eina pirkion, sako:
– Ką tu, tėvai, liepei nešti tvartan, kad ten nieko nėra.
– Kaip nieko nėra? Ugi avinas!
– Išeik pažiūrėk, koks ten avinas – baisiausias akmuo.
Išeina pats pažiūrėt – kad akmuo.
Sako, kad velnias. Tai ir dar tas akmuo ant kiemo guli.