Atgaila krosny

Iš Vikišaltiniai.
Atgaila krosny
Lietuvių mitologinė sakmė


Vienoj vietoj gyveno vedęs sūnus ir jo mama. Buvo anyta ir marti. Ir mirė anyta. Naktį ji sapnuojasi marčiai ir sako:

– Man paskirta atgaila – būt jūsų krosny trejus metus. Tai būk tokia gera ir nekūrenk krosnies.

Gal ji prašė marčią, kad niekam nesakytų, nes marti net ir savo vyrui nesakė.

Na, marti ir klauso. Krosnies nekūrena, bet vis verda ant priežedos. Net ir duoną kepdavo ant priežedos. Kokia ten duona, ant priežedos kepta, – žalia. Vyras barasi, net ir kumšteli kada. Marti vis kenčia – nieko nesako. Pasibaigė treji metai. Tai mama marčiai sapne padėkojo, kad jai daug padėjo. Tada ji pasakė savo vyrui, kodėl virė ant priežedos. Vyras toks geras liko. Jam buvo nesmagu, kad ji gerai darė dėl jo mamos, o šis ją bardavo.