Imtynės su slogučiu

Imtynės su slogučiu

Lietuvių mitologinė sakmė

Mano mamos buvo du broliai: Domininkas ir Nastaziukas. Kartą Domininkas atsigulė savo kluone ant šieno. Ir kai pradėjo migt, girdi, kad kluonan kažkas atėjo. Jis sako:

– Nastaziok, ar tu?

Niekas nieko neatsakė. Tai jis vėl nurimo, bet, kai norėjo užmigti, tai jį kažkas užgulė – primygo. Tai šis jį nuo savęs nustūmė ir primygo. Tas kaipmat iš po jo išsmuko ir vėl ant jo. Toks kaip žmogus, bet kažkoks slidus.

Ir taip ilgai grūmėsi. Niekaip jis negali užveikt, bet ir šis neatstoja. O atstodamas savo ranka jam per veidą pabraukė. Jis tuo tarpu šiam į pirštą įkando. Kai kando, tai net kriaukštelėjo, bet nei suvaitojo, nei ką sakė. Ranka per veidą pabraukęs, nuo jo atstojo. Tada dėdė Domininkas įėjo pirkion. Pirkion įėjo ir negreit atsigavo – negalėjo prakalbėt. Po to sirgo net visą savaitę.