Nag Hammadi bibliotekos traktatų santraukos
Nag Hammadi biblioteka – tai ankstyvųjų krikščioniškų, gnostinių ir hermetinių tekstų rinkinys, atrastas 1945 m. Aukštutiniame Egipte. Rankraščiai išliko trylikoje papiruso kodeksų, kuriuose užfiksuota daugiau kaip penkiasdešimt traktatų, parašytų koptų kalba ir išverstų iš graikų originalų.
Nag Hammadi bibliotekos tekstai yra vienas didžiausių XX a. rankraščių atradimų, iš esmės pakeitusių ankstyvosios krikščionybės ir gnosticizmo tyrimus.
I. Pamatiniai kosmologiniai ir teologiniai tekstai
[keisti]Apaštalo Pauliaus malda (NHC I,1)
[keisti]Trumpa mistinė malda apie pažinimą, malonę ir dvasinį pabudimą. Tekstas liturginio pobūdžio, skirtas dvasinei nuostatai, o ne doktrinų sisteminimui.
Jokūbo apokrifas (NHC I,2)
[keisti]Dialoginis tekstas, kuriame Jėzus moko Jokūbą (ir Petrą) apie kančią, ištvermę, brandą ir tikrąją išmintį. Pabrėžiama, kad išganymas pasiekiamas per sąmoningą pasirinkimą ir dvasinę brandą.
Tiesos evangelija (NHC I,3)
[keisti]Poetinė–filosofinė homilija, kurioje nežinojimas laikomas pagrindine nuodėmės šaknimi, o pažinimas (gnosis) – išganymo keliu. Vienas brandžiausių valentinietiškos teologijos tekstų.
Traktatas apie prisikėlimą (NHC I,4)
[keisti]Aiškinama, kad tikrasis prisikėlimas nėra vien būsimas fizinis įvykis, bet jau dabar vykstantis dvasinis pabudimas ir perkeitimas.
Trijų dalių traktatas (NHC I,5)
[keisti]Didelės apimties sisteminė gnostinė teologija: nagrinėjami Tėvas, eonai, kūrimas, Kristus, Bažnyčia ir pabaigos laikai. Tekstas sudėtingas, bet vienas svarbiausių doktrinos požiūriu.
II. Setiški ir mitologiniai apreiškimai
[keisti]Jono Apokrifas (NHC II,1 / III,1 / IV,1)
[keisti]Vienas kertinių gnosticizmo tekstų. Išdėstoma kosmogonija: Barbelo, Sofija, demiurgas, archontai, žmogaus sielos kilmė ir išganymo kelias.
Tomo evangelija (NHC II,2)
[keisti]114 Jėzaus ištarmių rinkinys be pasakojimo struktūros. Tekstas skirtas tiesioginiam vidiniam pažinimui ir asmeniniam prabudimui.
Pilypo evangelija (NHC II,3)
[keisti]Sakramentinės mistikos tekstas apie krikštą, patepimą, eucharistiją, santuoką ir vyro bei moters vienybę. Giliai simbolinė teologija.
Archontų hipostazė (NHC II,4)
[keisti]Pradžios knygos perinterpretavimas, kuriame archontai vaizduojami kaip netobulos valdžios jėgos. Ieva ir gyvatė pateikiamos kaip pažinimo nešėjos.
Apie pasaulio pradžią (NHC II,5 / XIII,2)
[keisti]Platus kosmogoninis mitas apie pasaulio atsiradimą, blogio kilmę ir žmogaus išlaisvinimo galimybę per pažinimą.
Sielos aiškinimas (NHC II,6)
[keisti]Allegorinė sielos istorija, vaizduojanti jos nuopuolį, ištvirkavimą, atgailą ir sugrįžimą pas Dievą.
III. Apreiškimai, apokalipsės ir mokymai
[keisti]Tomo Kovotojo knyga (NHC II,7)
[keisti]Slaptas mokymas apie tylą, asketizmą, pažinimą ir vidinę šviesą, skirtas pažengusiam mokiniui.
Eugnostas palaimintasis (NHC III,3 / V,1)
[keisti]Filosofinis traktatas apie dieviškąją tikrovės struktūrą. Tekstas beveik neturi krikščioniškų vardų – tai „gryna“ gnostinė metafizika.
Jėzaus Kristaus Išmintis (NHC III,4)
[keisti]„Sukrikščioninta“ Eugnosto NHC III,3 versija, kurioje Jėzus aiškina kosmoso sandarą ir dieviškųjų eonų tvarką.
Egiptiečių evangelija (NHC III,2 / IV,2)
[keisti]Ritualinė setiška evangelija apie Šventąjį Trejetą, dvasinį krikštą ir sielos kilmę iš aukščiausios tikrovės.
IV. Poetiniai ir vizionieriški tekstai
[keisti]Griaustinis tobulas protas (NHC VI,2)
[keisti]Poetinis ir paradoksalus tekstas, kalbantis Dieviškosios Moters balsu. Išreiškiama dieviškosios pilnatvės jėga, prieštaringumas ir grožis.
Tikrasis mokymas (NHC VI,3)
[keisti]Mokymas apie vidinį autoritetą, tikrąjį mokytoją ir dvasinį atgimimą, nepriklausantį nuo išorinių institucijų.
Petro ir 12 apaštalų darbai (NHC VI,1)
[keisti]Alegorinė pasakojimo forma perteiktas mokymas apie tarnystę, gydymą, bendruomenę ir tikrąjį dvasinį turtą.
Aštuonetas ir Devynetas (NHC VI,6)
[keisti]Hermetinis dialogas apie mistinį pakilimą per dvasinius lygius, vedantį į tylą ir susivienijimą su dieviškąja sąmone.
V. Vėlyvieji ir sudėtingi traktatai
[keisti]Antrasis didžiojo Seto traktatas (NHC VII,2)
[keisti]Radikali kristologija, teigianti, kad Kristaus kančia buvo iliuzinė, o tikroji realybė yra dvasinė.
Petro apokalipsė (NHC VII,3)
[keisti]Vizionieriškas tekstas, kritikuojantis kankinystės kultą ir atskiriantis tikruosius bei netikruosius tikinčiuosius.
Petro laiškas Pilypui (NHC VIII,2)
[keisti]Apaštalų dialogas apie misiją, persekiojimą ir dvasinę kovą su pasaulio jėgomis.
Norejos mintis (NHC IX,2)
[keisti]Trumpas, bet intensyvus himnas–malda apie dieviškąją išmintį ir sielos kilmę.
Tiesos liudijimas (NHC IX,3)
[keisti]Aštri polemika prieš institucinę religiją, įstatymo sureikšminimą ir kankinystės idealizavimą.
Zostrianas (NHC VIII,1)
[keisti]Ilga mistinė vizija apie sielos pakilimą per daugybę eonų. Struktūriškai artimas neoplatonizmui.
Labai sudėtingas filosofinis–mistinis tekstas apie pažinimą, tylą ir proto ribas.
Gnozės aiškinimas (NHC XI,1)
[keisti]Tekstas apie bendruomenę, persekiojimą, tikrąjį supratimą ir dvasinę Bažnyčią.
Svetimšalis (NHC XI,3)
[keisti]Aukšto lygio metafizinė mistika apie absoliutų nepažinumą ir susivienijimą per tylą.
Adomo apreiškimas (NHC V,5)
[keisti]Adomo perduotas apreiškimas Setui apie pasaulio istoriją, apokalipses ir galutinį išgelbėjimą.