Šis puslapis buvo peržiūrėtas
Pabėgėliai.
Ruduo. Dangus ir žemė
Į paišą rūką supas.
Visiems veidai aptemę,
Visiems paniūręs ūpas.
Keliais, pilnais raitelių,
Nuskurę žmonės traukia,
Klumpoja iki kelių,
Nelaukto susilaukę.
Maknoja vyrai, bobos,
Vaikai, net purvas teška,
О užpakalyj trobos
Apleistosios jau pleška...
1915 m. ruduo (1916 m. „Nauj. Gad“. 4).
Karo atnašos.
Pas užšalusiąją upę
Po nurimusios pūgos
Juodas varnas krankdams tupi
Ant betraškančios šakos.
Dairos — maisto nesimato:
Visur ten balti laukai,
Tik toli pas miško ratą
Regisi juodi taškai.
Varnas smarkiai suplasnoja —
Neapgauna jo žvilgsnys;
Ir storu snapu kapoja
Karo atnašoms akis.
(1915, „Liet. Žin.“ 11).
