Naują dainą aš nupinsiu.
Naują dainą aš nupinsiu
Iš svajonių ir jausmų;
Liūdną širdį suraminsiu
Sutartinės švelnumu.
Bet gyvenimas žiaurus
Blaško man mintis,
Ir kažin ar tik gražus
Spindulys užšvis?
Et, kam veltui abejoti!
Kam žudyt viltis!
Juk geriau linksmai svajoti:
Švies man ateitis.
Ir gyvenimo keliu
Žengdamas sakiau:
„Abejonių neramių
Nebebus daugiau!“
* * *
Kiek kartų pašokęs iš miego nakčia,
Skubėjau prie lango tyliai.
Man rodės, kad tujai svajodama čia
Žvelgi ir šypsaisi meiliai.
Bet klydau kas kartą: tai būta sapnų,
Šešėlių skaisčiųjų dienų.
Ir vėl aš prie lango. Mėlynė gili
Prisėta žibiųjų žvaigždžių.
Da visos jos žėri, viena tiktai jų
Nukrito kažin kur toli.
Da visos jos spindi, bet jų spinduliais
Likimas man skausmą teskleis.
Atveriu langą. Švelniu dvelkimu
Mane atgaivina naktis.
Tai laimėj klajota. Aplinkui ramu
Ir žiba žvaigždutė — viltis.
Ir lūkesčio pilnas svajoju linksmai
Ir pinas į dainą jausmai.
