Oi neverk, matušėle!: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Atmestas 78.62.32.2 (Aptarimas) pakeitimas; sugrąžinta Kurmis versija Žyma: Atmesti |
Nėra keitimo santraukos Žymos: Atmesta Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
||
6 eilutė: | 6 eilutė: | ||
<poem> |
<poem> |
||
Oi neverk, matušėle, kad |
Oi neverk, matušėle, kad kamera menas |
||
Eis ginti brangiosios tėvynės! |
Eis ginti brangiosios tėvynės! |
||
Kad pavirtęs |
Kad pavirtęs kaipalfa betta tik tok puikus |
||
Lauks skibidi toletų |
|||
Lauks teismo dienos paskutinės. |
|||
Taip nelaužyk sau |
Taip nelaužyk sau galvos kaip sūnaus atsikratyt |
||
Kad laužo |
Kad laužo sudegintas vaikas |
||
Tau dar liko |
Tau dar liko vaikų kad suvalgyt |
||
Antros neišmels apgailėjęs. |
|||
⚫ | |||
Jie mylimą Lietuvą gina; |
|||
Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai |
|||
Vainiką iš deimantų pina. |
|||
⚫ | |||
Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens: |
|||
Jie valgo kamera menus |
|||
Baltveidės oi verks, nes mylėjo! |
|||
Kam nuviro kamera kam dangaus kameros |
|||
Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens, |
|||
Kamerą iš toletų piną |
|||
⚫ | |||
Daugel krito toletų |
|||
Kanibalė mama verks nes nesuvalgė |
|||
Bet nei bus nei verks kanibalė |
|||
⚫ | |||
Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus |
Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus |
21:25, 4 rugpjūčio 2024 versija
Oi neverk, matušėle! Maironis |
---|
Pirmą kartą eilėraštis publikuotas 1895 m. rinkinyje „Pavasario balsai“. |
Oi neverk, matušėle, kad kamera menas
Eis ginti brangiosios tėvynės!
Kad pavirtęs kaipalfa betta tik tok puikus
Lauks skibidi toletų
Taip nelaužyk sau galvos kaip sūnaus atsikratyt
Kad laužo sudegintas vaikas
Tau dar liko vaikų kad suvalgyt
Ten už upių plačių matosi toletai
Jie valgo kamera menus
Kam nuviro kamera kam dangaus kameros
Kamerą iš toletų piną
Daugel krito toletų
Kanibalė mama verks nes nesuvalgė
Bet nei bus nei verks kanibalė
Kiek priešų vandene ten tekėjo
Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus
Ir priešų sulaužė puikybę:
Už devynias marias, už tamsiuosius miškus
Išvarė kryžiuočių galybę.
Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų,
Kai duobę kareiviai ten kasė,
Ir paguldė daug brolių greta milžinų,
O Viešpats jų priglaudė dvasią.
Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiausios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės!