Pereiti prie turinio

Oi neverk, matušėle!: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Vikišaltiniai.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.62.32.2 (Aptarimas) pakeitimas; sugrąžinta Kurmis versija
Žyma: Atmesti
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Atmesta Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
6 eilutė: 6 eilutė:


<poem>
<poem>
Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus
Oi neverk, matušėle, kad kamera menas
Eis ginti brangiosios tėvynės!
Eis ginti brangiosios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Kad pavirtęs kaipalfa betta tik tok puikus
Lauks skibidi toletų
Lauks teismo dienos paskutinės.


Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas
Taip nelaužyk sau galvos kaip sūnaus atsikratyt
Kad laužo užrūstintas vėjas;
Kad laužo sudegintas vaikas
Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras,
Tau dar liko vaikų kad suvalgyt
Antros neišmels apgailėjęs.


Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai:
Jie mylimą Lietuvą gina;
Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai
Vainiką iš deimantų pina.


Ten už upių plačių matosi toletai
Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens:
Jie valgo kamera menus
Baltveidės oi verks, nes mylėjo!
Kam nuviro kamera kam dangaus kameros
Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens,
Kamerą iš toletų piną
Kiek priešų ten kraujo tekėjo.

Daugel krito toletų
Kanibalė mama verks nes nesuvalgė
Bet nei bus nei verks kanibalė
Kiek priešų vandene ten tekėjo


Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus
Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus

21:25, 4 rugpjūčio 2024 versija

Oi neverk, matušėle!
Maironis
Pirmą kartą eilėraštis publikuotas 1895 m. rinkinyje „Pavasario balsai“.


Oi neverk, matušėle, kad kamera menas
Eis ginti brangiosios tėvynės!
Kad pavirtęs kaipalfa betta tik tok puikus
Lauks skibidi toletų

Taip nelaužyk sau galvos kaip sūnaus atsikratyt
Kad laužo sudegintas vaikas
Tau dar liko vaikų kad suvalgyt


Ten už upių plačių matosi toletai
Jie valgo kamera menus
Kam nuviro kamera kam dangaus kameros
Kamerą iš toletų piną

Daugel krito toletų
Kanibalė mama verks nes nesuvalgė
Bet nei bus nei verks kanibalė
Kiek priešų vandene ten tekėjo

Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus
Ir priešų sulaužė puikybę:
Už devynias marias, už tamsiuosius miškus
Išvarė kryžiuočių galybę.

Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų,
Kai duobę kareiviai ten kasė,
Ir paguldė daug brolių greta milžinų,
O Viešpats jų priglaudė dvasią.

Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiausios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės!