Sukaustyti kaliniai

Sukaustyti kaliniai

Lietuvių mitologinė sakmė

Viename name niekaip šeimininkai negalėdavo nakvoti. Dieną gyvena, o naktį eina kitur. Mat, kai tik sutemsta, tai pradeda vaidentis.

Vieną kartą pas juos užėjo kareivis ir prašo nakvynės. Šeimininkai sako:

– Mes su mielu noru priimtumėme, bet kad ir patys kitur einame nakvoti. Kai tik sutemsta, čia pradeda vaidentis.

– Vis kaip nors pernakvosiu.

Užsidegė jis šviesą, pasidėjo prieš save veidrodį, pasiėmė knygą ir skaito. Kai tik visiškai sutemo, kažkas pradėjo kampe už jo nugaros žvangėti. Pažvelgė į veidrodį ir mato: iš kampo kaliniai kyla. Vienas su kitu grandinėmis sukaustyti. Iškyla iš kampo, pereina kambarį ir kitame kampe prapuola. O jiems einant, grandinės žvanga.

Rytą atplėšė grindis ir tenai rado užmūrytus kalinius. Mat ten kadaise kalėjimas buvo.

Kalinius palaidojo. Nuo to laiko daugiau nesivaideno.