Šv. Aušros vartų Marijai

Šv. Aušros vartų Marijai
Maironis

Pirmą kartą eilėraštis publikuotas 1927 m. Maironio „Raštuose“, I, Lyrika

N'apleiski mūsų, motinėle,
Kuri Aušros n'apleidi vartų!
Mums širdys sopančios išgėlė:
Užtark, užtarus mus tiek kartų!
Taip daug gali prieš Visagalį,
Užtark vargingą mūsų šalį!

Į Vilniaus brangią mums šventovę
Taip trokštam pulti Tau po kojų;
Bet svetimi ten įsibrovę
Lankyt Tave kelius pastojo.
Užtark pas Tėvą visagalį
Kad mums grąžintų Vilniaus šalį.

Juk Vilnius – mūsų Gedimino,
Juk ten Kazimieras Globėjas!
Šventos Kalvarijos kalnyno
Kas aplankyt nesižadėjęs?
Mes verkiam, Vilnių prisiminę:
Grąžinki mums tėvų sostinę!

Per amžius Vilniuj stebuklingai
Globojai mūsų tėvus, gynei,
Būk ir vaikams jų maloninga,
Sostinę sugrąžint tėvynei!
Užtark, užtark pas Visagalį,
Kad Jis gražintų mūsų dalį!