Žmogus ir levas

Iš Vikišaltiniai.
Jump to navigation Jump to search
Žmogus ir levas
Simonas Stanevičius
S. Stanevičius paantraštėje nurodė „Žemaičių pasaka“. Tiksli kūrinio parašymo data nežinoma. Pasakėčia pirmą kartą išspausdinta 1829 m.


<poem> Po žaliąsias girias vaikščiojo žmogus, Ir tenai jį levas sutiko smarkus. Abudu nemažu: viens girių ponas, O antras laukų ir kaimų valdonas. Tarp tokių, kaip sako, meilės nerasti, Tą tiesą ir dabar galim suprasti. Nesang žmogus levą kaip tikt pažino, Tuojaus iš piktumo velniu vadino, O kirviu, su kuriuom medžius kapojo, Metė ing levą ir pažeidė koją. Po kiek metų (taip jiems dievas priliko) Tas pats levs ir žmogus vėl susitiko. Tuomet levas: ,,Žinok tai, o žmogau galingas! Piktesnis ir už kirtį žodis neteisingas. Užmiršau skausmą ronos, kad ir daug kentėjau, O piktą žodį, kurį nuo tavęs girdėjau,

Pakol mirsiu,
Neužmiršiu."