Žmogus ir levas

Iš Vikišaltiniai.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Žmogus ir levas
Simonas Stanevičius
S. Stanevičius paantraštėje nurodė „Žemaičių pasaka“. Tiksli kūrinio parašymo data nežinoma. Pasakėčia pirmą kartą išspausdinta 1829 m.


<poem> Po žaliąsias girias vaikščiojo žmogus, Ir tenai jį levas sutiko smarkus. Abudu nemažu: viens girių ponas, O antras laukų ir kaimų valdonas. Tarp tokių, kaip sako, meilės nerasti, Tą tiesą ir dabar galim suprasti. Nesang žmogus levą kaip tikt pažino, Tuojaus iš piktumo velniu vadino, O kirviu, su kuriuom medžius kapojo, Metė ing levą ir pažeidė koją. Po kiek metų (taip jiems dievas priliko) Tas pats levs ir žmogus vėl susitiko. Tuomet levas: ,,Žinok tai, o žmogau galingas! Piktesnis ir už kirtį žodis neteisingas. Užmiršau skausmą ronos, kad ir daug kentėjau, O piktą žodį, kurį nuo tavęs girdėjau,

Pakol mirsiu,
Neužmiršiu."