Žuvys ir vėžys
| Žuvys ir vėžys |
|---|
| Dalis lietuvių etiologinių sakmių rinkinio |
Šis tekstas neturi nurodyto šaltinio (leidinio, publikacijos ar užrašymo aplinkybių). Jei žinote šaltinį, papildykite.
Žuvims ir vėžiui buvo paskirta atgaila. Atgailavo jie medy. Kai pasibaigė atgaila, dievas juos paleido vandenin. Gera žuvelei vandeny – ir plaukia sau. Iš to didelio džiaugsmo pasakė:
– Aš galiu ir be dievo gyvent!
Dievas užpyko ant žuvies už tokį pasakymą ir paleido žveją, kad ją pagautų.
O vėžys atgailavo aklas. Įleido jį vandenin, ir jau plaukia jis. Taip gera!
– Palauk, vėžy, – sako dievas, – aš tau akis įdėsiu.
– Kišk užpakalin, – atsakė vėžys.
Dievas ir įkišo užpakalin.