Žydėkit, jazminai

Žydėkit, jazminai
Kazys Jakubėnas

Eilėraštis iš rinkinio „Mieganti žemė“ (1929 m.).

     Baltai žydėjo sodai,
     dabar gi akys sako:
     tiek daug raudono sniego
     žaliam sodne ant tako...

     O ne! Nukrito baltas žiedas
     klanan raudono kraujo...
     Žalioj tėvynėj dirvos verkia,
     rytojaus ilgis naujo.

     Ilgai dar lauksit žalios dirvos,
     krašte artojai miega –
     todėl tai gali švilpot vėtros
     ir klot žiedų raudoną sniegą.

     Gaili rauda žaliuos dirvonuos
     ir tėviškėj gražioj nežmoniška kančia.
     Pražydo jazminai nelaimei savo,
     nespėjo pražydėt – ir gruodas čia.

     Žydėkit jazminai! Ir gruodų skaudžiami
     žydėkit!
     Ir laisvės kankinių krauju nulietą žemę
     mylėkite, draugai, mylėkit!