(Kaip gėdos dėmė)

(Kaip gėdos dėmė)
Salomėja Nėris

Pirmą kartą eilėraštis išspausdintas 1931 m. rinkinyje „Pėdos smėly“.

Kaip gėdos dėmė
Ant išbalusio veido,
Taip jūs, mano dainos, sustingot ant popierio.
Sunki nuodėmė mano dūšioje beldėsi,
Kurios jūs atleisti negalit, nemokate.

Jei šiandie šypsaus ir tikiu į gyvenimą,
Tai todėl, kad nueitą kelią nulaužiau,
Kaip vyšnios išdžiūvusią šaką.
Sugrioviau altorių, kur melstasi amžiams,
Kur garbinta meilė ir mėlynos pasakos.
Ir tiltą į praeitį visą sudeginau.