(O mylimoji, mano slaptas ilgesys)

(O mylimoji, mano slaptas ilgesys)
Vytautas Mačernis

Parašytas 1941 m.

O mylimoji, mano slaptas ilgesys –
Būt vėjo genamam plačiajam vandenyne,
Kad vėl po daugel netikrų dienų
Išlipt galėčiau vėl naujam žemyne.

Aš neklajoti negaliu,
Nes mano amžinai jaunoj ir degančioj širdy
Svajonė nerami
Kasdien į naują tolį kviečia,
Ir aš einu, kad vėjų ir audros šaltais lašais
Išdžiūvusias kaip medis lūpas nors pavilgyti galėčia.

Tegu aš tavo žėrinčias akis
Lyg dvi pietų žvaigždes,
Į ramų uostą grįžt viliojančias, matysiu,
O mylimoji, nepasmerk manęs,
Jei iš kelionių tolimų aš nebegrįšiu.

Tie vandenynai platūs, gili,
Tos audros nuo gimtų krantų tolyn vis plaukt vilioja,
Ar tu galėtum nuramint bangas, pakilusias širdy,
Ar tu galėtum, mylimoji?