1324 m. birželio 1 d. Popiežiaus Jono XXII laiškas Vokiečių ordinui

Jonas XXII ir t. t. mylimiems sūnums vargšų ir ligonių globėjos, šventosios jeruza[limiškės] Marijos teutonų [ordino] magistrui ir broliams [siunčia] pasveikinimą ir t.t.

Šviesos tėvas, iš kurio, kaip žinoma, nusileidžia kiekvienas gėris ir kiekviena tobulybės dovana, lietuvių ir daugelio rusų karaliaus, kilnaus vyro Gedimino dvasią, atrodo, kaip sužinojome iš jo nuolankiausių mums ir mūsų broliams, šventosios Romos bažnyčios kardinolams, atsiųstų laiškų, parengė pažinti ir priimti katalikų tiesos šviesą; dėl to pagal to paties karaliaus nuolankų bei primygtinį pageidavimą pasirūpinome pasiųsti į tą kraštą garbingą mūsų brolį, Elektos vyskupą, Bartolomiejų ir mylimą sūnų, Anicijo diecezijos švento Teofredo vienuolyno abatą, Bertrandą, vyrus tikrai mokytus, anksčiau puikiai pasižymėjusius dideliuose ir sunkiuose reikaluose bei karštus katalikų tikėjimo platintojus, specialiais apaštalų sosto pasiuntiniais, turėdami viltį, kad iš jų rankų tasai karalius ir kiti minėtojo krašto kunigaikščiai bei kilmingieji su savo žmonėmis, atgimę per švento krikšto vandenį, priims tikrą bei šventą katalikų tikėjimo mokymą ir evangelijos tiesą.

Kadangi tasai karalius dėl kai kurių neišspręstų, ginčijamų ir neaiškių klausimų - visa tai jis išdėsto laiškuose, - skųsdamasis jumis, neatsisako paklusti mūsų ir mūsų bažnyčios teismui, dargi net prašo su pasitikėjimu mūsų pagalbos tuose reikaluose, mes, trokšdami, kad jis ir visi netikintieji atsiverstų į katalikų tikėjimą, ir norėdami, kiek mes su dievo pagalba įstengiame, palankumu visa tai ugdyti ir geradarybėmis skatinti, jus visus labai prašome, raginame bei reikalaujame, griežtai įpareigodami paklusti šventosios klusnybės įžadui, kad, kai tik tasai karalius, dievui padedant, priims katalikų tikėjimą, jūs visiškai liautumėtės daryti jam ir jo karalystės žmonėms kokių nors nemalonumų, nuostolių bei skriaudų; dargi mes norime, kad jūs su tuo karaliumi ir kitais to krašto asmenimis, kurie atsivers į katalikų tikėjimą, gyventumėte broliškai ir taikoje, be kurios negali būti tinkamai garbinamas taikos kūrėjas.

Mes gi, kadangi pagal apaštalą esame visiems skolininkai teisybėje, dėl aukščiau minėtų neišspręstų, ginčijamų ir neaiškių klausimų po to karaliaus atsivertimo į katalikų tikėjimą galvojame nedelsiant įvesti aukščiausią teisingumą ir tuo būdu įgyvendinti apaštališkąsias pareigas rūpintis [visais].

Duota Avinjone, birželio 1 d., aštuntaisiais [popiežiavimo] metais.