Aitvaro alus
| Aitvaro alus |
|---|
| Lietuvių mitologinė sakmė |
Musteikių giminaitis turtingas vestuves kėlė. Norėjo alaus ir Musteikiui paliko dvi statinaites. O Musteikis prižadėjo:
– Aš alaus atvešiu!
Laukia nelaukia – vis Musteikių alus nerūgęs, dar jo nėra.
Kartą Musteikis sėdi ir mato – pasirodė šviesa.
– O dabar gerai! – sako.
Išbėgo pirkaitėn ir kalbasi su tuo. Klausia:
– Ko taip ilgai?
Sako:
– Kad aš vienam daikte nuskridau – užantspauduota, kitan daiktan – užantspauduota, trečian daiktan – laisva. Tai aš ir atnešiau.
Ir tos statinės pasidarė pilnos alaus. Tada savo žmonai išėjęs sako:
– Renkis, važiuosim!
Toji žmona pradėjo rengtis, o jis įsakė bernam:
– Pakinkykit du arklius, važiuojam!
Ir išleido šeimyna juos vestuvėsna. Nuvažiavo vestuvėsna ir nusivežė alų.