Alušta naktį

Alušta naktį
Adomas Mickevičius

Adomas Mickevičiaus, Krimo sonetai: lietuvių ir lenkų kalbom, Juozapo Zavadzkio sp., Vilniuje 1909.
Vertė Motiejus Gustaitis.

Siaučia vėjai ir karštis į vakarą skęsta;
Ant Čatirdago leidžias pasaulių švietėja,
Trūksta, škarlato sroves palieja ir gęsta;
O bastus keliauninkas klausos, žvalginėja.

Jau kalnai juosta, daubos tamsybėse bręsta,
Šaltiniai tarp žolynų kugžda-sriuvinėja;
Gėlių kvapsniai prabilę, it muzika klęsta —
Širdin slaptingai kalba, girdo nelytėję.

Užmiegu po tamsumo sparnu ir tylumo:
Tvykst, meteoro žaibas! Pasaulis nušvinta,
Dangus, žemė ir kalnai auksu nutapinta!

Saulėtekio naktuže, pilnoji gražumo!
Ant susnūdusių vokų vos miegas užkrinta,
Vėl akies kibirkštimi keli prie mielumo.