Amžinas keleivi

Iš Vikišaltiniai.
Jump to navigation Jump to search
Amžinas keleivi
Salomėja Nėris
Pirmą kartą eilėraštis išspausdintas 1938 m. rinkinyje „Diemedžiu žydėsiu“. Parašytas 1937 m. sausio 15 d.


Eitum, prisiglaustum prie peties gegužio –
Ko gi apsiniaukęs – lyg ruduo nykus?
Balti sodai linksta, soduos bitės ūžia,
Pinasi ramunės baltus vainikus.

Jaunu kūnu jaučiam drėgną juodą žemę –
Žmogui darbininkui poilsis brangus.
O rytoj – su saule! Giedrią dieną lemia
Blaivas ir spalvingas vakaro dangus.

Laimindama skrenda gero derliaus deivė.
Tankus vasarojus. Varpa bus brandi –
O kodėl tu, žmogau, amžinas keleivi,
Šioj didžiulėj žemėj vietos nerandi?