Arklio kojos

Arklio kojos

Dalis lietuvių etiologinių sakmių rinkinio

  Šis tekstas neturi nurodyto šaltinio (leidinio, publikacijos ar užrašymo aplinkybių). Jei žinote šaltinį, papildykite.

Kai Adomas išėjo iš rojaus, jis neturėjo jokių gyvulių. Tai jam dievas davė visokių gyvulių ir arklį. Dievas kai sukūrė arklį, tai jo kojos buvo suaugusios į krūvą, taip kad jis turėjo šokte šokt kaip supančiotas. Tokį Adomui ir atidavė.

Adomas aria, o arklys šokte šoka. Ir ateina dievas.

– O ką, ar geras gyvulys, kurį aš tau daviau?

Adomas atsakė:

– Geras, pondieve, tik prastai eina.

Dievas išsiėmė iš kišenės peiliuką, kojų suaugas papjovė, ir arklys pradėjo gerai vaikščioti. Padavęs tokį arklį Adomui, dievas pasakė:

– Kai paleisi iš žuobrio, supančiok, kad nepabėgtų.

Nuo to sykio pradėjo arklį pančiot. Tose vietose, kur buvo kojų susegimai, ir dabar yra kauliniai ženklai tarpkojėse, žemospirgiais vadinami.