Audra

Audra
Adomas Mickevičius

Adomas Mickevičiaus, Krimo sonetai: lietuvių ir lenkų kalbom, Juozapo Zavadzkio sp., Vilniuje 1909.
Vertė Motiejus Gustaitis.

Burės žlugo ir vairas tarp vandens kliokimo
Skęsta minios ramybė, slibinas sušuko;
Jau lynas paskutinis mareiviams ištrūko,
Saulė kruvinai leidžias ant nusiminimo.

Užkaukė vėtra; ant šlapių kalnų, kur muko
Kits per kitą iš marių bedugnės, mirimo
Genijus, begrūmodamas kardu įniršimo,
Lyg karžygys įbingęs mūsų laivop niūko.

Šitie pusgyviai merdi, anas delnus užlaužė,
Tas draugus atsisveikint jau apsikabino,
Šitie meldžias prieš galą, kad nuvytų mirtį.

Vienas keleivis, širdį kuriam juojaus graužė,
Taip sau manė: laimingas, kas apsisvaigino,
Ar melsties moka, ar bent tarp draugų gal mirti.