Baisus tavo dievas

Baisus tavo dievas
Salomėja Nėris

Pirmą kartą eilėraštis išspausdintas 1931 m. rinkinyje „Pėdos smėly“.

Baisus tavo dievas, kuriam tu meldies,
Nes tavo malda – kruvina!
Stovėti ant krašto juodos prapulties,
Neverkt laimingiausios pasauly nakties,
Nekeikt, kad išplėšta gražiausia diena!

Nublukusią gėlę jis tau dovanojo
Už tavo sparnuotas dainas.
Krauju nudažei – ir gėlė suliepsnojo
Primindama tau negrąžinamą rojų
Ir žydinčias laimės dienas.

O liūdesio tyrai, juodoji Sachara,
Apleistasai kelias mirties! –
Balta ji ateina per juodąjį barą
Artyn vis... O vėjas plėtoja jos skarą –
Ja greitai akis tau užties. –
  
Baisus tavo dievas, besparnis granitas,
Beširdis, nes jam negana,
Kad tavo pasaulis krauju nudažytas,
Garbės tavo kelias vien ašaroms ritas –
Ir tavo malda – kruvina!