Baisus tavo dievas

Iš Vikišaltiniai.
Jump to navigation Jump to search
Baisus tavo dievas
Salomėja Nėris
Pirmą kartą eilėraštis išspausdintas 1931 m. rinkinyje „Pėdos smėly“.


Baisus tavo dievas, kuriam tu meldies,
Nes tavo malda – kruvina!
Stovėti ant krašto juodos prapulties,
Neverkt laimingiausios pasauly nakties,
Nekeikt, kad išplėšta gražiausia diena!

Nublukusią gėlę jis tau dovanojo
Už tavo sparnuotas dainas.
Krauju nudažei – ir gėlė suliepsnojo
Primindama tau negrąžinamą rojų
Ir žydinčias laimės dienas.

O liūdesio tyrai, juodoji Sachara,
Apleistasai kelias mirties! –
Balta ji ateina per juodąjį barą
Artyn vis... O vėjas plėtoja jos skarą –
Ja greitai akis tau užties. –
  
Baisus tavo dievas, besparnis granitas,
Beširdis, nes jam negana,
Kad tavo pasaulis krauju nudažytas,
Garbės tavo kelias vien ašaroms ritas –
Ir tavo malda – kruvina!