Džiovininkė

Džiovininkė
Maironis

Pirmą kartą eilėraštis publikuotas 1913 m. „Raseinių Magdėje“.

Paslaptingi,
Stebuklingi
Praeities aidai
Jai vaidinas,
Pinte pinas
Kaip laukų žiedai.

Širdį baugią -
Mano drauge
Ilgesio varguos
Kas mylėjęs,
Daug kentėjęs,
Besupras, paguos?

Ne šis svietas -
Šaltas, kietas,
Pilnas sopulių,
Ne sesytės -
Baltalytės,
Ne melai piršlių...

Draugės vienos -
Karsto sienos,
Smeltini kapai!..
Ir į varią
Jiems pritarę
Gedulo varpai!

Gražią, mielą
Jauną sielą,
Skaisčią kaip versmė,
Neš į brangų
Rūmą-dangų
Angelų giesmė.