Einantis akmuo
| Einantis akmuo |
|---|
| Lietuvių mitologinė sakmė |
Rudeikiškių kaimo lauke buvo nepaprastai didelis akmuo. Dabar jo nebėra, nes, kai statė Salako bažnyčią, tą akmenį suskaldė ir nuvežė Salakan. To kaimo gyventoja Petronėlė Žiemienė kartą vasarą, šventą dieną, ėjo laukan gyvulių pažiūrėti. Eina, rožančių kalbėdama, pro tą akmenį. Pažiūri – gi tas akmuo seka paskui ją. Ji dar pažiūrės, pažiūrės – eina akmuo paskui ją, ir tiek! Ji dar rožančium šmesėliavo – vis tiek eina! Užlipo net ant kalno tas akmuo! Atgal kai ji ėjo, tas akmuo jau nebesekė.
Kitą dieną nuėjo pažiūrėt to akmens jos vyras, tai jokio ženklo nerado; kur akmuo stovėjo, ten ir stovi.