Elegija

Elegy
Chidiock Tichborne

liet. Elegija, 1586 m.

My prime of youth is but a frost of cares,
My feast of joy is but a dish of pain,
My crop of corn is but a field of tares,
And all my good is but vain hope of gain;
The day is past, and yet I saw no sun,
And now I live, and now my life is done.

My tale was heard and yet it was not told,
My fruit is fallen, and yet my leaves are green,
My youth is spent and yet I am not old,
I saw the world and yet I was not seen;
My thread is cut and yet it is not spun,
And now I live, and now my life is done.

I sought my death and found it in my womb,
I looked for life and saw it was a shade,
I trod the earth and knew it was my tomb,
And now I die, and now I was but made;
My glass is full, and now my glass is run,
And now I live, and now my life is done.

Lietuviškas vertimas

Jaunystės mano žiedas tai tik rūpesčių šarma,
O mano džiaugsmo puota tėra tik indas skausmo,
Javų manasis laukas yra tik piktžolių dirva,
Ir gerumas visas mano liko tik viltim tuščia
Diena prabėgo, o aš savosios saulės nemačiau
Ir nors aš gyvas, gyvenimo dienas jau suskaičiau.

Manoji pasaka jau išgirsta, nors paliko ji nepasekta
O mano vaisiai jau nukrito, bet lapuos vis dar žaluma
Jaunystė mano užmiršta, o aš dar jaunas kaip tada
Pasaulį aš jau pamačiau, bet pats aš pamatytas nebuvau
Gija manoji nutraukta, nors mazgo aš dar nesurišau
Ir nors aš gyvas, gyvenimo dienas jau suskaičiau.

Regėjau savo mirtį, kuri glūdėjo mano pradmėje
Ieškojau aš gyvenimo, radau, kad tai tėra migla
Aš žygiavau kieta žeme, nors jaučiau esąs kape
Ir štai aš mirštu, bet tuopat gimsta mana dvasia
Taurė mana pilna, nors kiaurą josios dugną pamačiau
Ir nors aš gyvas, gyvenimo dienas jau suskaičiau.