Elgetos kerštas

Elgetos kerštas

Lietuvių mitologinė sakmė

Kartą į vienus namus užėjo elgeta ir pasiprašė naktigulto. Ant krosnies gulėjo senis. Jis ir atsakė jai.

Elgeta kažką suniurnėjo ir išėjo. Nieko nemanydamas, senis užmigo. Kiek ten jis numiegojo ir nubudo. Nubudęs nustebo – pilna gryčia vandens. Vanduo sunkės vidun pro duris, ir vis daugyn. Pribėgo pilna gryčia vandens, jau lig stalo, jau ir stalą apsėmė, jau pradėjo siekti priekrosnį. Mato senis, kad blogai – vanduo pasieks krosnį, ir reikės prigerti. Taigi – jis plaukt. Girdi, priplauks duris ir išners laukan. Išskėtęs rankas, pasispyrė nuo krosnies ir – vandenin. Bet vandens kaip nebūta. Pliumptelėjo senis tiesiai viduaslin stačia galva. Susitrenkęs ir prasiskėlęs kaktą, suprato, kad vandens gryčioj iš viso nebuvo, o tik akių dūmimas, paleistas elgetos. Taip ji atkeršijo už tai, kad nepriėmė naktigulto.