Girnikų kalnas ir Raizgių ežeras

Girnikų kalnas ir Raizgių ežeras

Lietuvių liaudies padavimas

Seniai, labai seniai, kada Lietuvoje buvo didžiausi miškai, gyveno vienas milžinas. Jis turėjo sūnų, kurį be galo mylėjo. Vieną kartą sūnus užsimanė eiti pasivaikščioti. Išėjo ir paklydo neišlendamose giriose. Milžinas laukia laukia, bet sūnaus niekaip nebesulaukia. Nu­taria eiti savo dingusio sūnaus ieškoti. Eina, net girios trata. Ėjo ėjo ir atėjo į Žemaičius. Žemaičių kraštas labai smėlėtas. Pribiro milžinui klumpės smėlio. Milžinas pavargo, atsisėdo ir nusimovęs klumpes iškratė smėlį. Toje vietoje atsirado didelis kalnas, vadinamas Girnikų kalnu. Milžinas buvęs labai nuvargęs ir susirūpinęs, nes neradęs savo sūnaus. Jis nuliūdęs ir pradėjęs verkti. Verkęs verkęs, o ašaros upeliais tekėjusios. Jos sutekėjusios į duburį ir pasidaręs ežeras, kurį žmonės pavadino Raizgių ežeru.