Gyliu pasivertęs aitvaras
| Gyliu pasivertęs aitvaras |
|---|
| Lietuvių mitologinė sakmė |
Dar baudžiavos laikais žmogus važiavo Latvijon aitvaro pirkti. Jo kaimynas taipgi prašė, kad ir jam nupirktų, ir davė pinigų. Žmogus sau nusipirko, o kaimynui ne, nes norėjo jo pinigus pasisavinti.
Važiuodamas namo, pastebėjo labai didelį gylį, kuris puolė prie arklio. Žmogus tą gylį sugavo ir tabakinėn įdėjo. Parvažiavęs padavė kaimynui tabakinę, sakydamas:
– Nupirkau tau, ko prašei. Tik nežiūrėk tabakinės vidun. Kai ją atidarysi, tai ir aitvaro neteksi.
Po kiek laiko žmogus atėjo pas kaimyną ir klausia:
– Na, kaip tavo aitvaras, ar neša?
Kaimynas pasakė:
– Dėkui tau, nuo to laiko aitvaras man labai gerai tarnauja ir gerai neša.
– O mano aitvaras visai nieko neneša, – nusiskundė žmogus savo kaimynui.
Mat tikrasis aitvaras buvo pas kaimyną. Jis buvo gyliu pasivertęs, ir sukčius jį nežinodamas kaimynui atidavė, norėdamas kaimyno pinigus pasisavinti. Sau paliko tik pirktą angliuką, iš kurio jokios naudos neturėjo.
Kitų neapgaudinėk!