Išvarytas velnias
| Išvarytas velnias |
|---|
| Lietuvių mitologinė sakmė |
Netoli mūsų, Nuolekų kaime, Lyduokių parapijoj, buvo burtininkas Karklas – senas bernas. Vieną kartą jis buvo pajauniuose su pamergėm. Visiem pripylė po stikliuką degtinės, ir jis paėmė vienai pamergei pripylė. Paėmus gerti, ji pamatė, kad tokios kirmėlaitės kruta. Ji negėrė. O visi sako, kad burtininkas padarė. Jis klausia:
– Ko tu negeri?
– Kad pabūrei.
Paskui kitai pamergei pabūrė – ir ta gėrė. Ir ėmė pilve šnekėt velnias. Šnekėjo viską, šnekėjo:
– Duokit valgyt, duokit gert! Pieno duokit, mėsos! Ji labai išsigando.
Jis mokėjo padaryt ir atidaryt, atitaisyt. Ėmė nuvažiavę jį prašyt.
– Kaipgi čia tu padarei jaunam žmogui? Tada tas liepia, sako:
– Išlįsk! Pilve sako:
– Per kur? Aš pro galvą lįsiu! Sako:
– Negalima!
– Tai aš lįsiu pro pilvą!
– Negalima!
– Tai, sako, – pro ranką!
– Negalima!
– Tai, sako, – pro koją! Sako:
– Negalima! Tik pro vieną kojos mažutį pirščiuką! Tai kaip lindo, ir nunešė kojos mažutį pirščiuką.
Jis davė vaistų, ir nieko nebuvo.
Kurie moka tik paburt, tai bjaurūs. Kiti moka ir atburt.