Jūros daina

Iš Vikišaltiniai.
Jump to navigation Jump to search
Jūros daina
Jurgis Baltrušaitis
Pirmą kartą eilėraštis išspausdintas 1942 m. rinkinyje „Ašarų Vainikas“.



Priėmęs klajūno likimą ir naštą,
Nežinoma jūra, keliu nejaukiu,
Iš anksčio į žemės žadėtosios kraštą,
Į tolį užburtą, į tolį plaukiu...

Ir ūžia, ir ošia, ir baubia, ir rangos,
Ir griūva, ir vėliai pašoksta piestu –
Nevaržomas siaubas, įširdusios bangos
Siūbuoja ir supa klajūną kartu...

Ir putos po lašą man krinta ant veido –
Vaje, tu pati, širdužėle, verki,
Kad tolimą krantą laivelis apleido,
Mįslės neįminęs, ką ras priešaky...

Bet vilnys rūstingos vėl žaidžia nesparčiai..
Greit sutemų miglos verpetą užklos...
Vos draikosi putų išmėtyti karčiai –
Ir vėl aš sulauksiu giedros ir tylos...

Tiek buvo pakelta per nerimo dieną,
Ir plaukdamas naktį, užburtas, žiūriu,
Kaip barsto žibučiais gelmės mėnesiena,
Kaip žyra liepsnelės dangaus žiburių...

Ir žvelgęs atgal į išvargintą kelią,
Stebiu iš laivelio, nuliūdęs išties,
Kad paskui tik driekias trumputė srovelė
Tai visa, kiek liekti žmogaus praeities...