Kačių kilmė

Kačių kilmė

Dalis lietuvių etiologinių sakmių rinkinio

  Šis tekstas neturi nurodyto šaltinio (leidinio, publikacijos ar užrašymo aplinkybių). Jei žinote šaltinį, papildykite.

Senovėje buvo toks ūkininkas. Jį apipuolė pelės. Bet senovėje nebuvo kačių. Jis ėjo verkdamas per mišką, kad negali niekur nieko pasidėti. Sutikęs gražią šviesią moteriškę. Ta moteriškė klausia:

– Žmogeli, ko tu verki?

Ūkininkas suprato, kad čia Marija, ir sako:

– Ko neverksi, moteriške, kad mane apipuolė pelės, jau nėra kur pasidėti.

Marija jam padavė pirštinėles ir sako:

– Kai parneši jas, mesk į ugnį – ir tuoj atsiras katė.

Ūkininkas parėjo namo, metė pirštines – ir tuoj atsirado katė. Vakare, kai visi sugulė, užgesino šviesą, tuoj ėmė pelės bėgioti po trobą. Katė nušoko nuo krosnies, ėmė pjauti peles ir dėti į krūvą. Tie seneliai labai mylėjo tą katę.

Nuo to laiko atsirado katės.