Kad numirsiu, man' pakaskit

Iš Vikišaltiniai.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Kad numirsiu, man' pakaskit
Jonas Biliūnas
Eilėraštis parašytas 1905 m. sausio mėnesį. Publikuotas po rašytojo mirties „Vilniaus žiniose“ 1908 m.


<poem> Kad numirsiu, man' pakaskit Ant Šventosios upės kranto: Kad matytų kapas sodžių, Kūdikėlis kur užaugau;

Kad girdėtų tą dainelę, Motinėlė ką dainavo, Kai ant kelių mažą migdė Ar lopšy mane lingavo.

Tu, Julyte, mano kapą Žolynėliais apkaišysi, Tarpu rožių ir lelijų Man kryželį pastatysi.

Tos lelijos – tai paveikslas, Kurį gyvas numylėjau, Nors lakštingalės dainelių Aš dainuoti nemokėjau.

Nieko kito aš nenoriu, Tik lelijos kad žydėtų, Kas pavasari rytelį Kad lakštingala skambėtų...