Kada žmogaus nurimsta geiduliai
| Kada žmogaus nurimsta geiduliai Zigmas Gaidamavičius-Gėlė |
|---|
| Eilėraštis parašytas 1911 m. spalio 14 d. |
Kada žmogaus nurimsta geiduliai,
Naktis gi, juodą drobę
Mieguiston žemėn metusi niūriai,
Vargus ir laimę gobia;
Kada darželyje rausvieji jurginai,
Palangėn susispietę,
Tyliu šlamėjimu pažadina lipšniai
Užmigusią kaimietę, –
Tada aš vienas sėdžiu ir mąstau,
Tamson man mintys plaukia.
Širdis užsidega... Dainuočiau tau, –
Bet kur tu? Tuščias laukas...