Kaime

Kaime
Zigmas Gaidamavičius-Gėlė

Eilėraštis parašytas 1911 m. Naisiuose

Skiriu savo draugui
Jonui N-iui

I

Vėl kaimo vėjelis į gelmę širdies
Man papūtė meiliai srove gyvasties.
Vai, eisiu į pievas, laukus pabraidyti,
Paskui kad galėčiau ir tau pasakyti,
Kviečiai kaip bujoja, kaip gelsta rugiai,
Kaip pievos varsotos žaliuoja gražiai,
Kaip senasai miškas per amžius gyvena
Ir ką jisai mato, ir ką jisai mena...

II

Už kaimo pakluonių, klojimų tuščių
Žaliavo, bujojo rėželis kviečių.
Jis tęsėsi ligi sraunučio upelio,
Toliau gi už jo – ligi dulkančio kelio.
Rugiai dar negelto, ir žvirblių pulkai
Jų nelesė dar, nors jau buvo grūdai;
Tiktai vasarvidžio įkaitintą dieną,
Gėrėdamos laisve ir šilima viena,
Malonus vėjelis pietinės šalies
Mylavo jų varpas sapnais užmiršties;
Ir sunkiosios varpos dėkingai lingavos,
Ir lengvo vėjelio malone didžiavos,
Ir snaudė ramiai ant upelio krantų,
Ir, kupinos norų, siekimų aukštų,
Norėjo, kad meiliai vanduo jas pagautų,
Lipšniai išmyluotų, širdingai nuplautų,
Nuneštų, nuvežtų į tąsias šalis,
Kur siaučia ir badas, ir siaučia mirtis...
Ė, daug jos laimužės pasauliui norėjo
Ir vis apie tai upeliukui kalbėjo.

O skaisti saulutė maloniai, jaunai
Kviečiuosna žiūrėjo ir juokės linksmai;
Žiūrėjo ir glostė bangas jų žaliąsias
Ir džiaugės, kad niekas didesnių nerasiąs.
Ir jos, matai, būta motušės geros:
Ji jautė, kad varpos tada tebujos,
Kuomet šilimos gaus iš šilto lietelio
Ir lengvo, švelnučio pietinio vėjelio.
Rugius apėjau. Ė, vilioja kviečiai,
Jų nokstančios varpos, pilnieji grūdai,
Bet miškas mieliau... Paskubėsiu į jįjį...
(Tu, mano širduže, jaučiu, vėl atgyji!..)
Man pajautos ima ten žaisti jaunai,
Ir gimsta svajonės, ramybės sapnai.
Klevai augaloti, berželiai nuskarę
Kažką ten niūniuoja, slapčia susitarę,
Ir žiūri į viršų, pakėlę šakas,
Ar saulė, dangun kopdama, juos atras...
Šalia jų laimingos sesutės eglaitės
Sustojo į būrį čia pat ant žolaitės,
Tyliai šnekučiuojas globoje beržų...
Vai dieve, kaip girioje miela, gražu!
Aš tvert negaliu... ir jau mesiu rašyti,
Geriau dabar imsiu ošimo klausyti,
Pradėsiu žiūrėti padangėn melsvon,
Kaip debesys plaukia šalin svetimon.