Kaip pakąstos šalnos...
| Kaip pakąstos šalnos... Julius Janonis |
|---|
| Janonio raštai, "Varpo" bendrovės spaustuvė, Kaunas, 1921 |
[33]
[34]
Kaip pakąstos šalnos
Puikios gėlės lankos
Nevilioja praeivio akies, —
Таiр rausvoji viltis
Ir skaisti ateitis
Nebežadina mano širdies.
Dingo laikas, kada
Jautrią širdį gamta
Suramindavo aukso vaizdais,
Kai dainučių linksmų,
Lūkesties sutvertų,
Skrido aidas lygiaisiais laukais.
[34]
Ir akordo skardaus
Iš stygų nebišgaus
Mano pirštaì: juos spaudžia darbai.
Kanklių garsas užmirs,
Ir nėviens nebužgirs,
Kaip jos gaudžia liūdnai ar linksmai.
(1913. VI. 8 „Aušrinė“ 25).