Kaitra

Kaitra
Zigmas Gaidamavičius-Gėlė

Eilėraštis parašytas 1911 m. gegužės 11 d. Naisiuose

Tyli kaitra... Nė menkojo vėjelio.
Dangus taip skaisčiai žydras ir blaivus;
Gamta lyg snaudžia; ant dulkėto kelio
Nė jokio sutvėrimo; iškilus
Berželis glūdi palei jį tiktai,
Keleivio užmirštas, vai, jau seniai.

Senukas kaimas tyli, lyg apmiręs,
Lyg sužavėtas saulės spindulių.
Ties juo ruimingai ąžuolas nusviręs, –
Sapnus prabočių mena jis gilius,
Minėdamas senovinius laikus
Ir žalią pagirį, ir jo vaikus.

Vyšnaitės soduos glaudžia rūpestingai
Šakas savąsias prie kriaušių senų,
Ir lapai nešlama, bet gailiai, gedulingai
Tik mena ūksmę topolių jaunų...
Tie topoliai ten, patvorį tirštai
Apsėdę, dairosi niūriai, liūdnai...

Visur, visur ta iškilminga tyla
Bučiuoja, glosto žemę taip švelniai,
Ir užmirštis myluoja tamsų šilą,
Ir snaudžia senas pilkalnis ramiai.
Kaitra jam primena senus laikus,
Kada karai dundėjo po miškus.