Kavalierius vištos kojomis

Kavalierius vištos kojomis

Lietuvių mitologinė sakmė

Vienas ūkininkas buvo turtingas ir turėjo dukterį. Ji gulėjo svirne. Į svirną pas ją vaikščiojo toks kavalierius. Tai per naktis neduodavo jai miegot. Ji pradėjo nuo to džiūt.

Vieną kartą merga stovuose audžia. Ateina elgeta ir klausia:

– Kodėl tu, dukrele, tokia menka?

Ji sako:

– Tėvuk, kad pas mane vaikščioja toks kavalierius. Aš prieš naktį drūčiai užsistumiu duris ir nežinau, per kur jis ateina.

Tas senukas sako:

– Vaikeli, tavo tas kavalierius negeras. Kai eisi gulti, tai paimk rėtį pelenų ir eik atbula, ir sijok net iki lovos. Tai pažiūrėsi, koks ten kavalierius.

Taip ji padarė, kaip senukas liepė.

Ryt užsikėlė ir rado vištos pėdas.

Tas senukas vėl pas ją atėjo. Ji pasakė jam, kad vištos pėdos buvo. Tas senukas ją taip pamokino:

– Nueik į laukus, prisiskink barkūnų. Iškaišyk svirno sienas, o vieną sieną palik neiškaišytą, ir lovą apkaišyk, ir pati apsikaišyk, ir atsigulk.

Ji taip ir padarė. Kai kavalierius atėjo, tai pasakė:

– Kad aš gudrus, o tu dar gudresnė... Aš pats tave būčiau ilgai nevaikščiojęs!

Labai didelis viesulas pasidarė, jis užstaugė ir su ta neapkaišyta siena išlėkė.