Kelias ties Čufut-Kalės pakriaušiu

Kelias ties Čufut-Kalės pakriaušiu
Adomas Mickevičius

Adomas Mickevičiaus, Krimo sonetai: lietuvių ir lenkų kalbom, Juozapo Zavadzkio sp., Vilniuje 1909.
Vertė Motiejus Gustaitis.

Mirza ir Keleivis

MIRZA

Pasimelsk, leisk pavadį, užsigrįžk, varguoli;
Čia jojikas arklio kojoms skiria savo protą.
Bingus arklys! Matai, kaip žvalgo skrodės plotą?
Klaupia, kilst! Išsitiesęs davė ton-pus šuolį,

Ir kabo. — Nežiūrėk ten! Tenai vyzdžio puolį
Neatmuš Al-Kairo versmakė giedrota;
Ir ranka ten nerodyk, ranka neplunksnota;
Ir minties ten neleiski, nes bedugnės guoly

Kaip inkaras iš valties metamas in gylę,
Perkūnu kris, bet marių gelmės niškakėjęs,
Vaitį apvers ir stačiai nugrumzdės į žiotis.

KELEIVIS

Mirza, aš dirstelėjau! Per pasaulio skylę
Mačiau… miręs apreikšiu, ką esmi regėjęs —
Žmonių kalba negali tatai išgiedoti.