Kiškio lūpos
| Kiškio lūpos |
|---|
| Lietuvių etiologinė sakmė |
Bobutė ganė aveles. Nu, sėdi ji ant akmenio, o kitam šone kiškutis sėdi ir verkia. Sako bobutė:
– Ko tu, kiškuti, verki?
Sako:
– Kad manęs niekas nebijo. Tai aš eisiu ir prisigirdysiu.
O bobutė sako:
– Ne, kiškuti, neik, nesigirdyk, tupėk čionai, – sako, – kai avelės ateis, tai šok iš už akmenio, matysi, kaip tada pradės avelės nuo tavęs bėgt!
Tai jis ir tupi už akmenio. Kai avelės priėjo prie jo, tai kaip šoks iš už akmenio! Ir kai pasibaidė avelės, tai tada kaip pradėjo jis juoktis, tai ir lūpytė trūko.