Kieno kraujas gardžiausias
| Kieno kraujas gardžiausias |
|---|
| Lietuvių etiologinė sakmė |
Kai nuo tvano visi buvo susėdę laivan, pelė pragraužė skylę laivo dugne. Nėr kuo tą skylę užkišt. Tai gyvatė užkišo savo uodega, kad vanduo neitų laivan. Gyvatė išgelbėjo laivą nuo paskendimo. Tada ji reikalavo, kad jai už tai duotų suryt, kas turi gardžiausią kraują. Išsiuntė uodą, kad paragautų visų gyvių kraujo ir atskridęs pasakytų, kieno gardžiausias. Grįžta uodas, kraujo priragavęs, ir jį sutinka kregždė. Tai ji klausia:
– Na, kieno kraujas gardžiausias?
– Žmogaus, – atsakė uodas.
Tąkart kregždė ėmė jam ir nuplėšė apatinę lūpą. Jis atskridęs negalėjo pasakyti nė žodžio, tiktai zirzė. Niekas negali suprast, ką jis sako. Atskridus kregždė pasakė:
– Aš suprantu, ką jis sako.
– Na ką?
– Jis sako, kad gardžiausias kraujas – tai varlės ir gyvatės.
Gyvatė, išgirdusi tokį žodį, supyko ant kregždės ir išplėšė jai uodegos galą.
Nuo to kregždės uodega nelygi. Gyvatė ryja tik varles. Uodas negali nieko kito, tiktai zirzia.
O žmonės už tai, kad kregždė išgelbėjo žmogų nuo gyvatės, ją myli ir leidžia jai sukti lizdus savo namų pastogėj!