Kilpa

Kilpa
Kazys Jakubėnas

Eilėraštis iš rinkinio „Mieganti žemė“ (1929 m.).

     Suvyta iš linų
     žydėjusių melsvai.
     Tai jai dabar giesmes pinu,
     su ašaromis jai.

     Mačiau sodne žaliam
     ant obelies turėjos ji.
     Pusiaunakty žvaigždėtam ir tyliam
     mergaitė korėsi graži.

     Žydėjo obelis,
     kaip sniegu taip gražiai,
     o ją – apvylė jis,
     ir kilpa liko jai.

     Sudie, žalia rūtyt!
     Naktis, kaip pasaka, praeis.
     Tik žvaigždės degančios, matyt,
     ims verkt gailiaisiais spinduliais.