Kryžkely

Kryžkely
Salomėja Nėris

Pirmą kartą eilėraštis išspausdintas 1927 m. rinkinyje „Anksti rytą“.

Ilgisi ant kalno pušys.
Meldžias vakaro tyla.
Sutemose verkia smuikas.
Verkia alpstanti siela.

Vai, atplauks baltoji gulbė
Ir liepsnų sparnais sumos.
Aš išeisiu šviesiais rūbais
Iš užburtos sutemos.

Balti rūmai vienuolyno
Ir alėjos, kaip naktis
Man širdies neatrakino,
Nenuskaidrino mintis.

Ak, iškelk mane į saulę,
Ar nutrenki į gelmes!
Čia tvanku man, kur gyvatės
Vien bešliaužo po žemes.