Kur tu, mūza jauna? Kur dingai tu nūnai?

Kur tu, mūza jauna? Kur dingai tu nūnai?
Zigmas Gaidamavičius-Gėlė

Eilėraštis parašytas 1911 m. spalio 14 d.

Kur tu, mūza jauna? Kur dingai tu nūnai?
Kraujas verda ir kaista krūtinė.
Mane dengia nakties gedulingi sparnai,
Ateitis vėl man šviečia auksinė...

Uždainuočiau nūnai, įstabiųjų aidų
Sužavėtas, užburtas iš naujo;
Man nereikia kovos nei šveitriųjų kardų –
Man tik reikia tvaksėjimo kraujo!

Kur tu, mūza jauna? Eikš čionai pas mane:
Dangaus skliautas žvaigždučių apsėstas...
Mudu rūmus žvaigždučių įstabiajam sapne
Pastatysiva čia numylėtai.

Ir gyvens ji tenai, karalienė sapnų,
Ir jai elfai tarnaus dieną naktį...
Eikš tik, mūza, čionai! Be skaidriųjų dainų,
Be tavęs negaliu aš pakakti...