Laukiamajai

Laukiamajai
Salomėja Nėris

Pirmą kartą eilėraštis išspausdintas 1927 m. rinkinyje „Anksti rytą“.

Pilka žemė, pilki dangūs,
Kaukia vėjai alkani.
Tu viena, kaip saulių bangos,
Šviesius burtus dalini.

Tegu vėjai mane kelia
Lig padangių debesų.
Tegramzdina į bedugnę –
Man jau nieko nebaisu.

Ilgesiu virpės krūtinė,
Juodos sutemos nukris –
Tu ineisi paskutinė,
Paskutinė pro duris.

Ges žvaigždutės, merksis akys,
Nenuskintos gėlės vys. –
Ges dienų pavasarinių
Paskutinis spindulys.