Les Meditations sur la vie triste

Les Meditations sur la vie triste
Vytautas Mačernis

Parašytas 1943 m. kovo 12 d. Šarnelėje.

Man palaužė jau valią ir ryžtą
Anie žodžiai, taip duslūs ir kimūs:
– Visa bėga, praeina, negrįžta! –

Nepažįstamas, bendras likimas
Su pasauliu taikintis gundo.
Efemerinis, tuščias žaidimas

Man belieka prasminga pagunda.
Ak, palaiminti tie, kur gyvena
Ir iš sapno baisaus nenubunda!

Jie tik būna jaunystėj jauni ir senatvėj pasenę.
O kiti kasdien gimsta ir miršta.
Jie atrodo išvargę kaip seniai.

Ir kas liūdną jų žvilgsnį pamirštų…
(Tuo ir skirias žmogus nuo beždžionės,
Kad prieš ją protestuoja ir miršta.)