Lietuvos takeliai

Iš Vikišaltiniai.
Jump to navigation Jump to search
Lietuvos takeliai
Jurgis Baltrušaitis
Pirmą kartą eilėraštis išspausdintas 1942 m. rinkinyje „Ašarų Vainikas“.



Pūgos užbarstytas ir viesulo šluotas,
Vis tiesias, vis klojas takelis vingiuotas –
Kalva ir pakalnės žaliuojančia pieva,
Per retą beržyną, pro vienišą ievą,
Pro dyklaukius, pelkes, per pilkas rugienas,
Daugybės klajūnų pramintas, bet vienas...

Jo tolį užburtą likimas jam lemia...
Nuo šimtmečio kojų įdubęs į žemę,
Vingiuotas takelis neturi kuo girtis –
Jį lydi tik kryžiai, malūnai ir svirtys,
Jis girdi tik smilgas, ką šnabžda paparčiai,
Kuo vargšas paklydėlis skundžiasi karčiai...

Jis sveikina lygiai ir seną ir jauną,
Kas drąsiai žygiuoja, ką gąstas pagauna,
Kaip sveikina lygiai svajonę kiekvieną,
Neuždraustas naktį ir atdaras dieną –
Visiems, kas šios žemės kelionės nebūgsta
Ir veržias ieškoti, ko stinga, ko trūksta...