Lydekos pyktis
| Lydekos pyktis |
|---|
| Lietuvių etiologinė sakmė |
Kadais, seniai tai buvo – žuvys rinko sau karalių. Lydeka žuvų susirinkime ir sako:
– Aš esu pati didžiausia ir pati stipriausia, tai aš ir esu jūsų karalium.
O visos žuvys atsakė lydekai:
– Maža, kad tu esi stipri ir didelė. Sako, yra valstybių ir didelių, ir mažų, bet kartais stiprią ir didelę nugali maža valstybė. Tai mes tavęs už karalių nepripažįstam.
– Tai ką jūs pripažįstat už karalių, jei ne mane?
– O, – sako, – ešerį. Ešerys tai mūsų karalius, nes jis gerai spygliuotas.
Na gerai, ir pradėjo lydeka pult ant ešerio spyglių. Ešerys į ją vis uodegą suka, nes lydeka nuo galvos galėtų jį praryt, o kaip nuo uodegos – pastato spyglius – tai ir negali jo priveikt.
Iš to pykčio lydeka dabar visas žuvis gaudo ir ryja.