Mėnesių pagyros
| Mėnesių pagyros |
|---|
| Lietuvių mitologinė sakmė |
Kitąsyk trys mėnesiai pradėjo taip kalbėtis. Sausis gyrėsi, kad daugiau už visus gali šaldyti. Sako:
– Aš galiu poną vilkuose sušaldyti.
Atsiliepė vasaris:
– Aš tai galiu sušaldyt veršį karvėje, o tu giries, kad poną vilkuose sušaldytum. Dar tu šito prasto žmogaus apdriskusio, kur ana važiuoja į girią, nesušaldysi!
– Naje! – atsiliepė sausis ir pradėjo tą žmogų šaldyt.
Tas žmogus, iššokęs iš rogių, bėgt, rankas muštis; nubėgęs į girią, ėmė medžius kirst; prisikirtęs tuoj pėsčias namo! Šaltis žiūri, kad tas žmogus, priešingai, ima šilt, ir turėjo pamest šaldęs.
Vasaris sako:
– O ką, ar sušaldei?
– Kur tu jį sušaldysi! Kaip ėmė bėgt, man su rankom per snukį mušt, ir turėjau pamest šaldęs!
Tada kovas ir paniekino sausį, išjuokdamas:
– Aš, – gyrėsi kovas, – tai galiu šaldyt, medį iki šerdžiai sušaldau! Tik vargas, kad saulė man dieną neleidžia.